2008-01-28

all roads to the UK do for us UK OK :)


savaime suprantama, kad ženklodara yra specifinis grafikos žanras, kaip ir bet kuris kitas žanras, turintis daugybę savų cliche ir ribojimų. tačiau, juk žanro specifika ir turėtų būti ta įdomioji dalis, kuria kaip vienu instrumentų turėtų operuoti kuriantis žmogus. neseniai kažkur viena akimi skaitinėjau straipsnį, pagrįstą siūlymais „išlaisvinti“ savo brand'ą, t.y. grafinį sprendimą atsieti nuo įmonės veiklos, taip suteikiant daugiau tikimybinės vertės įmonės ženklui. manau, kad dalis tiesos tame yra, tačiau egzistuoja ir, matyt, dar ilgai egzistuos ir tradicija kompanijos logotipe minimalistiniais būdais vaizduoti kompanijos veiklą. viskas būtų gerai, jei tuo užsiimtų profesionalūs grafikai, o ne kūrybinio impulso po sočių pietų apsėsti kompanijų savininkai ar vadovai; iš patirties žinau, kad tai neretas mūsuose ženklo gimimo būdas. dar gerai, jei po to kažką kažkiek koreguoja profesionalai ir jei ta brand idea apskritai nors kiek pasiduoda koregavimui.

šioms mintims iliustruoti pateiksiu paskutiniu metu man užkliuvusiais lietuvos kelininkų ir tiltų bei patilčių statybos bendrovių logotipais ir pradėsiu nuo, mano akiai, padoriausiai atrodančių.






atrodo, kad jei AB Kauno tiltai turėjo etatinį architektą, kuris iš tradicinio kelininkų-tiltininkų rinkinėlio sugebėjo išgauti visai normalų (t.y. bent jau nejuokingą) rezultatą,






tai UAB Kauno keliai jau pavyko mažiau: rinkinėlis lyg tas pats, tik prie „idėjos“ triūsęs grafikas sugeneravo vizualiai kažką labiau tinkančio leidyklai ar knygynui, nei kelius statančiai bendrovei.





nepaisant to, kad stipriai kvepia „generalinio direktoriaus popiečio snūdo paišalų“ kilme, kažkaip visai nepikta, žiūrint į vilniškės UAB Fegda sprendimą. gal ir ne itin originalu -- žvaigždė logotipe, tačiau šiuo atveju ji gan gražiai perjuosta kelio elementu, ir bendrovė tikrai neturi ko ypatingai gėdintis, nors sprendimas ir ne genialus, bet ir ne erzinančiai kvailas.






kur kas prasčiau sekėsi UAB Mažeikių automobilių keliai, AB Panevėžio keliai ir UAB Tilsta firminio stiliaus formuotojams. labai juokinga jau vien tai, kad UAB Mažeikių automobilių keliai, kiek galima spėti iš paties pavadinimo, kelius tiesia tik mažeikių automobiliams, t.y. jei jūsų automobilis registruotas kitur, tais keliais, būkite malonus nevažinėti, o UAB Tilsta (kada nutils visai?) stato tik tiltų vidurines dalis, ant krantų triūsia subrangovai. panevėžio kelių bosui matyt patiko raidė P sudaryta iš kelio ir puslankio, bet po ilgų korekcijų ir derinimų gimė ta šlykšti nuobodybė, kuri netgi ant kelininko spec. rūbų turėtų atrodyti itin klaikiai.










o štai pažvelgę į UAB Žemaitijos keliai logotipą, mes būsime klaidinami, kad Telšiai yra įsikūrę ant viaduko virš magistralinio kelio A1... tačiau grynai grafiniai užmojai rodo šią bendrovę turint ambicijų nuosavai heraldikai, nesvarbu, kad nelabai gražiai.

ir... ir the winer i-i-i-i-is:









AB Ukmergės keliai. nežinau ar čia verta dar ką sukomentuoti? būtent šis šedevras ir tapo šios mano apžvalgos atspirties tašku.






belieka skirti specialų prizą už geriausią boso sapno įgyvendinimą UAB Alvoros logo kūrėjams ir paraginti jus nepatingėti apsilankyti ir nugalėtojų (Ukmergės keliai) bei spec. prizo laimėtojų (Alvora) interneto svetainėse, kurios vertos atskirų rašinių. tačiau aš iš principo esu numatęs neaptarinėti interneto svetainių dizaino, antraip tektų vien tik tuo užsiiminėti 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę.

2008-01-25

crazy kreizai kauno g-vėje

mistiškų vietų dar yra. magijos pasaulis visuomet čia pat. štai už šių mėlynų durų, papuoštų neįtikėtinai prabangia reklamine atributika iš gofruotojo kartono. ką čia bepridursi? rankų darbas, kuris visuomet geriau vertinamas.


vos už kelių žingsnių, tuo pačių adresu (kauno g. 14, vilnius) galime aptikti ir kitą liaudies reklamos egzempliorių.



paskambinus nurodytu numeriu, turbūt būtų galima sužinoti kas tie mes, kurie viską taip šauniai čia ir apiformino.

2008-01-22

spalvotai -- nebūtinai geriau














šiaip tai nuobodoka nuolat važiuoti tuo pačiu ir ten pat. lietuvos trad. žiniasklaidos flagmanai: lietuvos rytas, respublika ir t.t. arba portalai like delfi.lt yra nuolatinės lt blogosferos kritikos smaigalyje. gal čia kalta būsimos aršios konkurencijos prezumpcija (haha)?

tačiau aš ne apie tai. aš apie tai, kad galbūt kas nors ir (ne)pastebėjo: ne taip seniai pasikeitė popierinės lryto versijos dizainas.

net ir stengdamasis būti visiškai nešališkas šio dienraščio turinio atžvilgiu, privalau konstatuoti, naujoji paper version, nuo formato iki smulkių grafikos elementų, sudarančių išvaizdos visumą, dabar tiesiog idealiai atitinką bulvarinį leidinio įdarą. t.y. tarp leidinio turinio ir išvaizdos nebeliko jokių prieštaravimų, gluminusių skaitytoją iki šiol.

be to, popierinis lrytas, tapo žymiai „patogesnis“. formatas sumažintas ir, pavyzdžiui, skaitant autobuse nebereikės 2 sėdimų vietų. šis žingsnis -- aiški flagmano paraiška pakovoti ir su tokiais išsišokėliais kaip 15min.

tačiau pagrindinis akcentas spalvingumas. aišku, maketuotojai dar nemoka naudotis vakaro žinių ir respublikos išbandytais metodais: antraštės dydis 1/2 psl., tačiau dėl to liūdėti neverta -- išmoks.

apskritai tai tokios formato keitimo priežastys galėjo būti ir labai proziškos. nauja spaudos mašina ir t.t. tačiau netgi tuo atveju, dizainerio ar komandos, kūrusios naujos išvaizdos koncepciją kompetencija man, švelniai tariant, kelia abejonių. naudojamų šriftų kiekis artėja prie 5, kas niekada ir jokiame kontekste neatrodo gerai, visas šablonas kažkoks totaliai „nusipigintas“, na ir kas, kad spalvotai? spalvotai juk nebūtinai geriau.

o ir ta raudona antraštė... kaip čia nepritarsi užsispyrėliams, tebevadinantiems lrytą komjaunimo tiesa? hehe

belieka palinkėti sėkmingo plaukiojimo popieriniam flagmanui, bėda tik ta, kad dabar iš vieno jo puslapio nebegalima pasidaryt suaugusiam skirtos trikampės pilotės, kas labai praversdavo kalkinant lubas.

baa, kokia prabanga!

kartais vis dar nustebina kas ne kas. kaip tam labai seniai skelbtame m.ivaškevičiaus apsakyme „kartais dar lietuva“ (ar pan.).

aišku, galima sakyti, kad nieko čia ypatingo. bet, kaip matyti iš nuotraukos nr.2, ši prabangi iškaba ne kažkur vidurygirios kabo. kitoje gatvės pusėje gremėzdiškas sovietinės pramoninės architektūros reliktas -- elfa (kurio logotipą, išlikusį ant vieno fasadų -- pasižadu sau -- taip pat jums parodysiu), ant to paties, kaip ir ši iškaba, kampo įsikūręs
kažkoks super-duper modernus autodalių (ar pan.) kioskas-salionas, švytintis steriliu modern times halogeniškumu.

pro šalį rieda troleibusai ir mikruškės, žmonės lūkuriuoja visuomeninio transporto ir aišku skambina nurodytu numeriu. teiraujasi kur yra sklypas. kiek kainuoja. ar dar neparduotas?

это же просто красиво!* kaip netikėtai ilgai užsibuvęs, perdėm greitai ir chaotiškai augančio urban unit reliktas. poor design? kažin. gal greičiau atvirkščiai -- karališka prabanga. ']
________________
* juk tai tiesiog gražu (rus.)

2007-07-18

viskas apie arklius

Dizainterija jau rašė, kad per Per 17 nepriklausomybės metų Lietuvoje niekam neparūpo herbo (vytis) reikalai. kiek pamenu aš, lyg ir buvo svarstymų seime (gan karštų), kažkokių rietenų heraldikos komisijoje ir pan. ypač tuo laikotarpiu, kai broliai gudai, kankinančių tapatybės paieškų pasekmėje, priėjo išvados, kad LDK palikimas labiau taikytinas jiems nei Lietuvos Respublikai. tada viskas baigėsi arklio uodegos pakėlimu, tačiau vyčių giminė nuo to nė kiek nesumenkėjo. Iliustracijoje galima pamatyti bent 5 vyčius, o išviso jų yra begalės (jei skaičiuoti ir gudiškus tai bus begalės 2x).

bandymai ieškoti vyčio ar Lietuvos herbo aprašymų internete gali atvesti tik į įstatymo pakeitimo projektą, parengtą G.Steponavičiaus arba aktualią įstatymo redakciją. deja, jei taip ir nepatvirtintame nuo 05 12 projekte yra bent jau keletas priedų su vyčio ženklo ir galimų jo adaptacijų piešiniais, tai aktualioje redakcijoje rasime tik poetišką tekstą:

„Lietuvos valstybės herbas yra Vytis: herbinio skydo raudonajame lauke vaizduojamas sidabrinis šarvuotas raitelis ant balto žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą sidabrinį kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu auksiniu kryžiumi. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, balno kilpa ir pentinas, makšties bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai auksiniai.“
kiek bežiūrėčiau į mūsų herbų įvairovę, retai kuriame galima pamatyti auksines kamanas ar sidabrinį kalaviją, o skydo spalva varijuoja nuo grynai žydros iki navy blue, nekalbant jau apie tai, kad uodegos klausimas įstatyme išvis nutylimas.

galima būtų manyti, kad Lietuvoje anekdotas, pasakojantis apie rusą, padirbinėjusį červonsus kur Leninas vaizduojamas su berete (esą tik tokį jį matęs), būtų visai nejuokingas: arklių mes taip pat visokių esame prisižiūrėję ir iš kur mums žinoti koks turi joti mūsų herbo laukais?

išvada: standarto lietuvos herbui nėra. vienas pagrindinių valstybės įstatymų parašytas blogai, o visos jo pataisos kelia garsų juoką, nes taisoma buvo daug kartų bet nė karto nesusimastyta ką visų pirma reikėtų taisyti.

tačiau, mano galva, pagrindinė problema netgi ne tame, kad tiksliai, kaip to reikalauja nūdienos technologijos, aprašysime herbą (o derėtų netgi kelis variantus: prezidento, vėliavos, kanceliarinį, adaptacijas etc.). didesnė bėda, kad tas mūsų herbas yra itin archaiškas. gal ir tiktų turėti kažkokią, labai garbingoms progoms ir gal dar vandenženkliams ant pinigų skirtą, viduramžišką herbo versiją, bet modernizuotas, labiau nūdieniškas herbo grafinis piešinys daug ką pasakytų ir apie valstybę. niekaip nesuprantu, kodėl buvo nusispjauta į tarpukario respublikos laikais naudotą stilizuotą tautinį vyčio variantą. mano kreivomis akimis jis ne tik gražesnis nei dabartinis pseudo barokas, bet ir nepalyginti patogesnis įvairiapusiam naudojimui. beje, aprašyti žodžiais jį būtų itin lengva: jokių kamanų, apsodų ir sidabrinių „raitelių be galvos“, o arklio uodega jame vienareikšmiškai nuleista žemyn (gudams ant piktumo).

2007-07-12

paprasta žalia


truputėlis pelkių ir kemsynų isterijos, kilusios aplink LT įvaizdžio ženklo konkursą kiek praskaidrino dalies kompiuterinio raštingumo pradmenis jau turinčių piliečių kasdienybę. tačiau apskritai visa ta diskusija yra juokinga, savo vaikų žaidimų aikštelės lygio argumentacija (tiek vienos, tiek kitos pusės).

pavyzdžiui, sakoma: įmonė laimėjusi (ar beveik laimėjusi) konkursą atvirai plagijavo kažkokios Kanados, kažkokio miesto įvaizdžio ženklą. taigi, išeitų, kad pagrindinis įmonės dizainerių įrankis yra google image search ir bandoma taip pateikti, neva tai oficialus tos įmonės darbo stilius. nežinau, tačiau mano galva sąmoningai tokio lygio paprastai žalią plagiatą galėtų sau leisti tik labai paprastas ir žalias žmogus. jei toks vadovautų įmonei, ji bankrutuotų, jei kažkokioje įmonėje atsirastų kritinė masė tokių darbuotojų, ji be abejo bankrutuotų. taigi tikimybė, kad, šiuo konkrečiu atveju, būta sąmoningo plagiato lygi nuliui kablelis vienam (šimtąją dalį tokios tikimybės paaiškinsiu vėliau).

kita pusė argumentuoja, neva jokio čia plagiato nėra, blogiausiu atveju apmaudus sutapimas. bet vaikinai, juk tokių sutapimų gamtoje itin reta. jei jau sakote sutapimas, paaiškinkite kaip jis galėjo ištikti. gal vis tik projekto vadovas ar dizaineris netyčia pernelyg piktnaudžiavo google image search'u? o paskui sutapimas išplaukė iš pasąmonės (juk būna taip, nenado lia-lia, kad ne)? gal. bet gal ir ne. gal dizaineriui teko gyventi Kanadoje? o projekto vadovui Kanados Ontario provincijoje ir jie abu net neįtaria, kiek kartų matė to Londono (to ne GB sostinės) logo? gal. bet greičiausiai, kad ne. apskritai tai atsitikus gatvėje avarijai niekam neįdomu, kad taip sutapo, kad vairuotojas tuo metu riejosi su piktybiškai jį užsipuolusiais keleiviais, jų visų telefonai pašėlusiai čirškė, o į akis plieskė saulė. nes tai subjektyvūs dalykai. kur kas objektyviau domėtis ar vairuotojas mokėjo vairuoti, ar pakankamai gerai žinojo KET ir ar nesidažė lūpų, žiūrėdamas į galinio vaizdo veidrodėlį. mūsų aptariamu atveju vienintelis protingesnis kaltinimas gali būti kaltinimas įmonę nepasirūpinus atsitiktinės klaidos išvengimo sistema. t.y. prieš nešant tą (tuos) projektus į konkursą, kažkas, kas tiesiogiai nesusijęs su projektų kūrimu, pagal kažkokią tvarką turėtų užsiimti pertikrinimu (galima naudoti tą patį google image search, o galima ir ką nors gudresnio sugalvoti).

visgi juokingiausia (man) yra tai, kad kilus mini skandalėliui, atsirado galimybė paslėpti konkurso derliaus skurdą. peržiūrėkime visus komisijos pateptus projektus: kažkoks splašnoi anykščių šilelis. ten lapas, ten medelis, o kur ne, tai bent jau kelmas ar rastas su išaugusiais ūgliais. o štai vieninteliai kurie nepanaudojo gamtos motyvo, akivaizdžiai piktnaudžiavo google image search'u: su tokiu ar labai panašaus sprendimo ženklu kaip Lietuva -- verta atrasti! įvyko jau ne viena dešimtis olimpiadų, žaidynių, konferencijų ir parodų. būtų įdomu žinoti kokius raktinius žodžius rinkosi tą logo kūrę dizaineriai/vadybininkai.

bet juk niekam nebesvarbu: sukėlėm bangą, dabar išteisinsim arba nuteisim beveik laimėjusį variantą, o diskusijos apie tai, kad iš esmės nėra laimėtojų net ir nebus. štai dizainterija skelbia liepos 11 d. radijo programos "Ryto garsai" gabaliuką, ten į laidą skambino kažkoks Jonas (berods) bandęs sukritikuoti visus Lietuvos turizmo ir prekinio ženklo konkursui pateiktus ženklus kaip neitin gerus, tačiau radijuje posėdžiaujantys žurnalistai ir specialistai nusprendė, kad įdomiau nagrinėti tariamą skandalą nei konkurso rezultatų kokybę ir nutildę Joną vėl griebėsi plagiato (ne)buvimo.

c'mon, atėjo laikas paaiškinti tą vieną šimtąją tikimybės, kad tai vis dėlto buvo sąmoningas plagiatas. tarkime buvo taip: užduotam laikui baigiantis, konkurso dalyvis ar grupė dalyvių, matydami totalią savo impotenciją, pakiša komisijai iš esmės neblogą, potencialiai turintį daug šansų būti geriausiu, variantą, bėda tik, kad nufyrintą iš vargšų kanadiečių. kaip ir suplanuota, būtent tam ženklui tapus lyderiu kyla sąmyšis, portalai burzgia, komisija snaudžia, pavojaus varpai rūdija. kad konkursui NIEKO ĮDOMAUS IR GERO NEPASIŪLYTA niekam nerūpi, visi turi apie ką šnekėti. valio, valio, valio! taip tai panašu į paranoją, bet kitaip paaiškinti tos privalomos vienos šimtosios aš nesugebu.