all roads to the UK do for us UK OK :)

savaime suprantama, kad ženklodara yra specifinis grafikos žanras, kaip ir bet kuris kitas žanras, turintis daugybę savų cliche ir ribojimų. tačiau, juk žanro specifika ir turėtų būti ta įdomioji dalis, kuria kaip vienu instrumentų turėtų operuoti kuriantis žmogus. neseniai kažkur viena akimi skaitinėjau straipsnį, pagrįstą siūlymais „išlaisvinti“ savo brand'ą, t.y. grafinį sprendimą atsieti nuo įmonės veiklos, taip suteikiant daugiau tikimybinės vertės įmonės ženklui. manau, kad dalis tiesos tame yra, tačiau egzistuoja ir, matyt, dar ilgai egzistuos ir tradicija kompanijos logotipe minimalistiniais būdais vaizduoti kompanijos veiklą. viskas būtų gerai, jei tuo užsiimtų profesionalūs grafikai, o ne kūrybinio impulso po sočių pietų apsėsti kompanijų savininkai ar vadovai; iš patirties žinau, kad tai neretas mūsuose ženklo gimimo būdas. dar gerai, jei po to kažką kažkiek koreguoja profesionalai ir jei ta brand idea apskritai nors kiek pasiduoda koregavimui.

šioms mintims iliustruoti pateiksiu paskutiniu metu man užkliuvusiais lietuvos kelininkų ir tiltų bei patilčių statybos bendrovių logotipais ir pradėsiu nuo, mano akiai, padoriausiai atrodančių.






atrodo, kad jei AB Kauno tiltai turėjo etatinį architektą, kuris iš tradicinio kelininkų-tiltininkų rinkinėlio sugebėjo išgauti visai normalų (t.y. bent jau nejuokingą) rezultatą,






tai UAB Kauno keliai jau pavyko mažiau: rinkinėlis lyg tas pats, tik prie „idėjos“ triūsęs grafikas sugeneravo vizualiai kažką labiau tinkančio leidyklai ar knygynui, nei kelius statančiai bendrovei.





nepaisant to, kad stipriai kvepia „generalinio direktoriaus popiečio snūdo paišalų“ kilme, kažkaip visai nepikta, žiūrint į vilniškės UAB Fegda sprendimą. gal ir ne itin originalu -- žvaigždė logotipe, tačiau šiuo atveju ji gan gražiai perjuosta kelio elementu, ir bendrovė tikrai neturi ko ypatingai gėdintis, nors sprendimas ir ne genialus, bet ir ne erzinančiai kvailas.






kur kas prasčiau sekėsi UAB Mažeikių automobilių keliai, AB Panevėžio keliai ir UAB Tilsta firminio stiliaus formuotojams. labai juokinga jau vien tai, kad UAB Mažeikių automobilių keliai, kiek galima spėti iš paties pavadinimo, kelius tiesia tik mažeikių automobiliams, t.y. jei jūsų automobilis registruotas kitur, tais keliais, būkite malonus nevažinėti, o UAB Tilsta (kada nutils visai?) stato tik tiltų vidurines dalis, ant krantų triūsia subrangovai. panevėžio kelių bosui matyt patiko raidė P sudaryta iš kelio ir puslankio, bet po ilgų korekcijų ir derinimų gimė ta šlykšti nuobodybė, kuri netgi ant kelininko spec. rūbų turėtų atrodyti itin klaikiai.










o štai pažvelgę į UAB Žemaitijos keliai logotipą, mes būsime klaidinami, kad Telšiai yra įsikūrę ant viaduko virš magistralinio kelio A1... tačiau grynai grafiniai užmojai rodo šią bendrovę turint ambicijų nuosavai heraldikai, nesvarbu, kad nelabai gražiai.

ir... ir the winer i-i-i-i-is:









AB Ukmergės keliai. nežinau ar čia verta dar ką sukomentuoti? būtent šis šedevras ir tapo šios mano apžvalgos atspirties tašku.






belieka skirti specialų prizą už geriausią boso sapno įgyvendinimą UAB Alvoros logo kūrėjams ir paraginti jus nepatingėti apsilankyti ir nugalėtojų (Ukmergės keliai) bei spec. prizo laimėtojų (Alvora) interneto svetainėse, kurios vertos atskirų rašinių. tačiau aš iš principo esu numatęs neaptarinėti interneto svetainių dizaino, antraip tektų vien tik tuo užsiiminėti 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę.

paprasta žalia

truputėlis pelkių ir kemsynų isterijos, kilusios aplink LT įvaizdžio ženklo konkursą kiek praskaidrino dalies kompiuterinio raštingumo pradmenis jau turinčių piliečių kasdienybę. tačiau apskritai visa ta diskusija yra juokinga, savo vaikų žaidimų aikštelės lygio argumentacija (tiek vienos, tiek kitos pusės).

pavyzdžiui, sakoma: įmonė laimėjusi (ar beveik laimėjusi) konkursą atvirai plagijavo kažkokios Kanados, kažkokio miesto įvaizdžio ženklą. taigi, išeitų, kad pagrindinis įmonės dizainerių įrankis yra google image search ir bandoma taip pateikti, neva tai oficialus tos įmonės darbo stilius. nežinau, tačiau mano galva sąmoningai tokio lygio paprastai žalią plagiatą galėtų sau leisti tik labai paprastas ir žalias žmogus. jei toks vadovautų įmonei, ji bankrutuotų, jei kažkokioje įmonėje atsirastų kritinė masė tokių darbuotojų, ji be abejo bankrutuotų. taigi tikimybė, kad, šiuo konkrečiu atveju, būta sąmoningo plagiato lygi nuliui kablelis vienam (šimtąją dalį tokios tikimybės paaiškinsiu vėliau).

kita pusė argumentuoja, neva jokio čia plagiato nėra, blogiausiu atveju apmaudus sutapimas. bet vaikinai, juk tokių sutapimų gamtoje itin reta. jei jau sakote sutapimas, paaiškinkite kaip jis galėjo ištikti. gal vis tik projekto vadovas ar dizaineris netyčia pernelyg piktnaudžiavo google image search'u? o paskui sutapimas išplaukė iš pasąmonės (juk būna taip, nenado lia-lia, kad ne)? gal. bet gal ir ne. gal dizaineriui teko gyventi Kanadoje? o projekto vadovui Kanados Ontario provincijoje ir jie abu net neįtaria, kiek kartų matė to Londono (to ne GB sostinės) logo? gal. bet greičiausiai, kad ne. apskritai tai atsitikus gatvėje avarijai niekam neįdomu, kad taip sutapo, kad vairuotojas tuo metu riejosi su piktybiškai jį užsipuolusiais keleiviais, jų visų telefonai pašėlusiai čirškė, o į akis plieskė saulė. nes tai subjektyvūs dalykai. kur kas objektyviau domėtis ar vairuotojas mokėjo vairuoti, ar pakankamai gerai žinojo KET ir ar nesidažė lūpų, žiūrėdamas į galinio vaizdo veidrodėlį. mūsų aptariamu atveju vienintelis protingesnis kaltinimas gali būti kaltinimas įmonę nepasirūpinus atsitiktinės klaidos išvengimo sistema. t.y. prieš nešant tą (tuos) projektus į konkursą, kažkas, kas tiesiogiai nesusijęs su projektų kūrimu, pagal kažkokią tvarką turėtų užsiimti pertikrinimu (galima naudoti tą patį google image search, o galima ir ką nors gudresnio sugalvoti).

visgi juokingiausia (man) yra tai, kad kilus mini skandalėliui, atsirado galimybė paslėpti konkurso derliaus skurdą. peržiūrėkime visus komisijos pateptus projektus: kažkoks splašnoi anykščių šilelis. ten lapas, ten medelis, o kur ne, tai bent jau kelmas ar rastas su išaugusiais ūgliais. o štai vieninteliai kurie nepanaudojo gamtos motyvo, akivaizdžiai piktnaudžiavo google image search'u: su tokiu ar labai panašaus sprendimo ženklu kaip Lietuva -- verta atrasti! įvyko jau ne viena dešimtis olimpiadų, žaidynių, konferencijų ir parodų. būtų įdomu žinoti kokius raktinius žodžius rinkosi tą logo kūrę dizaineriai/vadybininkai.

bet juk niekam nebesvarbu: sukėlėm bangą, dabar išteisinsim arba nuteisim beveik laimėjusį variantą, o diskusijos apie tai, kad iš esmės nėra laimėtojų net ir nebus. štai dizainterija skelbia liepos 11 d. radijo programos "Ryto garsai" gabaliuką, ten į laidą skambino kažkoks Jonas (berods) bandęs sukritikuoti visus Lietuvos turizmo ir prekinio ženklo konkursui pateiktus ženklus kaip neitin gerus, tačiau radijuje posėdžiaujantys žurnalistai ir specialistai nusprendė, kad įdomiau nagrinėti tariamą skandalą nei konkurso rezultatų kokybę ir nutildę Joną vėl griebėsi plagiato (ne)buvimo.

c'mon, atėjo laikas paaiškinti tą vieną šimtąją tikimybės, kad tai vis dėlto buvo sąmoningas plagiatas. tarkime buvo taip: užduotam laikui baigiantis, konkurso dalyvis ar grupė dalyvių, matydami totalią savo impotenciją, pakiša komisijai iš esmės neblogą, potencialiai turintį daug šansų būti geriausiu, variantą, bėda tik, kad nufyrintą iš vargšų kanadiečių. kaip ir suplanuota, būtent tam ženklui tapus lyderiu kyla sąmyšis, portalai burzgia, komisija snaudžia, pavojaus varpai rūdija. kad konkursui NIEKO ĮDOMAUS IR GERO NEPASIŪLYTA niekam nerūpi, visi turi apie ką šnekėti. valio, valio, valio! taip tai panašu į paranoją, bet kitaip paaiškinti tos privalomos vienos šimtosios aš nesugebu.